Labas, man labai smagu su tavimi susipažinti ir apnuoginti savo sielą žodžiais.
Visą gyvenimą mėgau matuotis skirtingus vaidmenis.
Niekada netikėjau, kad žmogui yra skirtas tik vienas tinkamas scenarijus, vienas tikras talentas, vienas kelias, kuriuo jis turi eiti.
Ieškojau savęs krepšinio ir lengvosios atletikos būreliuose, muzikos mokyklos kabinetuose, natose, besikeičiančiuose drauguose, grožinės literatūros knygose, spektakliuose, būnant ir ant scenos, ir tarp žiovaujančių žiūrovų salėje.
Galiausiai neradau nei bakalauro ar magistro studijose, nei išsvajotoje motinystėje.
Kelionėse, žmonių veiduose, skirtingose darbovietėse, netektyse, persivalgymo ir badavimo epizoduose, psichologo kabinete, bokso treniruotėse, tarp sąrėmių ir šeimoje.
Ieškok, Justina, čia nėra tavęs.
Nėra.
Nėriau į marketingą. Springau, dusau ir vis bandžiau įlįst į veržiančius, ne man skirtus rūbus.
Tačiau kažkaip visad nurimdavau tenai tarp žodžių. Tarp atvirų laiškų ir prisipažinimų. Sau, kitiems ir niekam.
Rašiau be pastangų, o kartais žiūrėdavau į tuščią lapą valandą ar dvi.
Prieš maždaug metus, pilna širdimi meilės sūnui, tarp nemigo naktų, riedančių vežimo ratų ir ausyse skambančių tinklalaidžių, nemąsčiau, kas dar galėčiau būti.
Leidau sau lėtai suprast, kas jau seniai esu.
Visi tie vaidmenys mane ir užaugino. Dėl jų galiu matyti daug skirtingų scenarijų, lengviau pažint kitus. Rašyti iš įvairiausių perspektyvų.
Sintaksė – kažkas viduj man pašnabždėjo.
Tai ji sujungs ne tik žodžius, bet ir skirtingas mano daleles į visumą.
Ir taip apie kiekvieną prekės ženklą, įmonę ar žmogų – unikalumą ir išskirtinumą kuria jo istoriją. Ta kurios visai nereikia specialiai kurti. Ji čia, visada kartu, tereikia įsileisti.
Galiu papasakoti ir apie baigtas studijas bei praeitus kursus – tik perskaitę apie tai, tarp žodžių visai nerasite manęs.
Sintaksė jau seniai gyvena manyje. Tik užtruko laiko, kol išleidau ją iš savo širdies į pasaulį.
Pasikalbėkime
Turi klausimų? Visuomet gali man parašyti! Pasistengsiu atsakyti į tavo laišką artimiausiu metu.
